Paminklas - kaip E r d v ė Raktinis pagrindas: Basanavičius - Šviesulys - Bokštas - Aikštė - Laisvė - Sodas - Aušra - Nauja Bene giliausiai Dr. Jono Basanavičiaus veikloje ir kūryboje atspindėtas - Raštas, jo pasakiškumas virtęs tikrove - visą nušvietusia AUSZRA ir Laisve. MINTIS : Sukurti drąsią, jautrią ir prasmingą vietą, skirtą J.Basanavičiaus atminimui, bei mūsų pačių savikūrai. PAGRINDIMAS: Šviesus, skaidrus ir įkvepiantis naujas mažasis ansamblis Vilniuje. Aušros vartų gatvė pradžia ir "Aušros bokštas"...žiūrint į visą Vilniaus bene, pagrindinę, istorinę-urbanistibę šiaurės-pietų ašį, joje tarpstančias įspūdingas vertikales dominantes-bokštus. Pradedant nuo Gedimo bokšto ir toliau vizualiai žiūrint - Katedros varpinė, Šv.Jono bokštas, Rotušė (su beje irgi projektiniu bokštu) ateinam iki projektuojamo ansamblio (kurioje siūloma archiskulptūrinė vertikalė), bei ašies užbaiga su Aušros Vartais. Naujoji vertikalė randas senųjų namų sankirtoj, kurioje greičiausiai buvo išvystytas kampas kaip akcentas (suvedant į bokštuką, per erkerį ar išvystant laiptinės vertikalę). Kaip matome iš vizualiųjų ašių schemos, naujoji vertikalė susiklosčiusių istoriškai ašių negožia, o prasmingai jas papildo. Centru tampa laisva amfiteatrinė aikštė, kurią supa visžalis Sodas. Tai šiuolaikinis tūrinis-erdvinis sprendimas. Pagrindiniai formuojantys elementai, tai horizontalaus ir vertikalaus ansambliškas sprendinys, kuris sudarytas iš 3 sluoksnių: atviros laisvos aikštės, pietuose - žaliųjų tūrių (visžalė augmenija) ir šiaurėje - "Aušros" bokšto. Skirtingai nei daugumoje ankstesniųjų pasaulio ir Lietuvos pavyzdžių, kur aikščių vidury įstatomas objektas, šioje gi kompozicije, pagrindu tampa sukaupta laisva Erdvė. Tai galėtų atspindėti idėjinį J. Basanavičiaus gyvenimo siekį, kuriam buvo lemta išsipildyt - sutelkt žmones, mintį, paveldą ir vietą - kaip Laisvės erdvę, kurią žinia, su bendražygiais Jis mums paliko kaip dovaną. Atsidėkodami ir tarsi keliaudami erdvėlaikiu, mes kuriam architektūrinę-skulptūrinę-gamtinę situaciją, kurios veikėjai ir kūrėjai dabar jau esame mes patys ir galbūt paliksim įspūdingą, įkvepiantį Laisvės palikimą ateinančiom kartom. Urbanistiškai žiūrint, siūlomi sprendiniai spręndžia nerišlų esamą užstatymą. Vertikalusis akcentas sukaupia gatvių sankirtos centrą. Aikštė (d 18.0m) ir " žalia minkštoji" zona sukomponuota taip, kad veikia kaip ansamblio vidurys. Jų bendra kompozicija taipogi papildo ir praplečia filharmonijos komplekso estetinį bei mastelišką turinį. Siekiant darnaus meninio įsiliejimo į esamą daugiaformę ir daugiabriaunę istorinę-urbanistinę aplinką, - pasirinkti sukaupiančių ir minkštų formų sprendiniai. Dominuoja apskritimai išaugantys į turį: "Aušros" bokštas kaip vizualinis koloninis akcentas, aikštės vidurys su švelnia įduba ir visžalis sodas, sukomponuotas iš "koloninių" medžių (kadagiai, puskiparisiai, tujos ir kt.). Mainant koncentriškus ir išcentriškus pradus, projekte siekta sukurti visuminį integralaus, bet savito charakterio vienetą, kurio viduj formuotųs gyvos sutelkties jausmas. Didysis meninis akcentas - "Aušros" bokštas (18.00x3.70m) ir galima jo perkeltinė prasmė prisimenant Dr. Jono Basanavičiaus figūros reikšmę ir mąstą. Istorijoj daugiausia randam pavyzdžių, kai kolonos-bokštai statyti siekiant pažymėti didžiuosius nukariavimus (Trajano kolona), pergales arba pabrėžti kitokias atmintis. Jų formas randame monumentales, dažnai gigantiškas, sunkiasvorio medžiagiškumo... Nauju atveju - įpaminklinimas "Aušra", kuriuo kviečiama atsgręžt į atspindėjimą, skaidrumą ir iššviesėjimą. Simboliškai tai tarsi rašto ritinys, kurį gali skaityti, jame būti arba pro jį stebėti. Nuo akmeninio pilko pagrindo pradėjęs kilti, eglių ar spindulių rašto, veidrodinio plieno atspindžiais, tūris palaipsniui virsta peršviečiama skaidria stiklo struktūra į kurią patekęs žmogus pats išvysta pasaulį laisvai ir naujai, galbūt aušroj. Naujam matymui ir savikūrai, Dr. J. Basanavičiaus atminties įpaminklinime siūloma pasiremti švietėjiškais minties ir rašto, kalbos ir tolerancijos, neideologiškumo , bet bendražmogiškumo ir visuomeniškumo sandais. Simboliškai bokštas artimas kaneliūrinei kolonai, kas pabrėžtų patriarcho daugiabriaunį palikimą ir jėga. Metaforiškai tai primintų medį su stipriai išreikštu kamienu, kuris tvirtai stovi ant Vilniaus pagrindo, o kildamas nenutrūksta, bet ištirpsta saulės šviesoj. Nakty tai būtų miesto šviesulys. Nerūdyjančio poliruoto (veidrodinio) plieno ir šiltai tonuoto stiklo struktūra su spiralinias laiptais. Iš lauko numatyta dedikacija ir padėka. Ant abstrahuotos bazinės paminklo dalies įvedamas užrašas-metalo kiauraraščio raižinys, kuris tamsiu metu - šviečiantis: Dr. Jonui Basanavičiui atminti * 1918-2018 * dėkinga laisva Lietuva Saikingai išorinėj pusėj pažymėta padėka, vidinėj pusėj (mini muziejukas, ~12 m2) labiau išskleista į memorialinį- istorinį matmenį, kuris kylant aukštyn palaipsniui persikeičią į ateities paslapties piešinį. Įėjimas numatytas iš šiaurės rytų, kertinio kampo, aikštės pusės. Tarsi per atlenktą lapą pirma patenkama į erdvę, kurioje prasideda laiptai (numatyta ir neįgaliųjų pakilimo įranga montuojama su porankio konstrukcija). Svarbus pakilimo laiptais, kaip dvasinio išgyvenimo ir augimo motyvas. Meninis archiskulptūrinis sprendimas su ryškiu šviesos virsmu galimai išgyvenamas tiek stebint išorę, tiek kylant jo vidumi. Šioje erdvėje taipogi prasideda ir Dr. J.Basanavičiui skirta pastovi grafinė ekspocicija. Tai įvykių ir datų sąryšingų su Jo vardu įamžinimas. Ji įrengta ant laiptų maršų apatiniu plokštumų. Pakylama į tą pačią Saulės pusę - šiaurės rytus. Pakylėtoj iki 14 metrų aikštėlėje (~7m2) įrengta stebykla ir istorinės vėliavos pakėlimo vieta. Suderintas medžiaginis pasirinkimas, istorinis - urbanistis kontekstas, nuotaikos ir filosofinės prasmės kūrimas, sutelktų ansamblio charakterį į jaukumą, muzikalumą, iš dalies meditatyvumą.