top of page

PAGULBIS. Amžių žėrėjimo atspindys

Molėtai

2018

*2019 geriausios Lietuvos etnografinės sodybos rinkimuose II vieta *2020 geriausios Lietuvos etnografinės sodybos rinkimuose I vieta Atvykau į Pagulbį… Radau gilią senovę ir naujus žmones… Gamtos ir senų pastatų tokia kilni ramybė tvyrojo… Darna … Viduržiemis, šalta… Taip, Lietuvoje yra dar likę keletas unikalių sodybų su kluonais, kuriuose apima didingas, tarsi būnant šventyklosje jausmas. Deja, daugumos jų - pasmerktos išnykti, nes dėl neišsilavinimo ir nejautrumo savo paveldui, savai gamtai, t.y. patiems sau, – naikiname ir patys nykstame. Bet apie Pagulbį reiktų kalbėti kaip apie retą, džiuginančią išimtį. Pakvietęs čia kurti, sodybos šeimininkas, žymus bardas ir verslininkas Kazimieras Jakutis, iškart sudomina ir įtraukia į karštas poetines architektūros dirbtuves… Nes reikia pokyčių: būtini stogų atnaujinimai, sienų tvirtinimo, aplinkos tvarkymo, interjerų pakitusios funkcijos pritaikymo, atkūrimo, bei sukūrimo darbai…ir dar poezijos alėjos apšvietimas. Kaip tai padaryt, kad išliktų pagarba senovej, bet veiktų kaip šiuolaikiška ir gyva? Lietuviškos senosios architektūros pavyzdžių yra Rumšiškėse ir dar kituose muziejuose. Palikimas yra išgrynintas, vientisas, bet nebegyvenamas. Šiandien, pritaikant paveldą dabartiniams poreikiams, architektūroje dažniausiu atjeju naudojamas plastinis, medžiaginis, bei spalvinis kontrasto principas: sena-nauja, natūralu-sintetiška, juoda-balta…. Bet kaip atnaujinti, pakeist paskirtį ne kontrasto principu? Kaip kurti naujai, tęsiant žmogaus ir gamtos pradėtus darbus tokioj terpėj? Bandau įsivaizduoti nepertrauktą mūs baltišką architektūros tradiciją gamtinėje medžiagoje ir turinyje…. Vieneri metai darbų ir daugelio aplinkybių, profesinio pasiruošimo ir nusiteikimo, didelės meistrų komandos ir šeimininko atidos dėka – gaunasi! Žiūrimas ir liečiamas Medis, paskui medis ir vėl medis…Pilkas, sidabrinis, dūminis, peleninis… Senas ir naujas…. Senas saugo naują, masteliškumas naujų sprendimų monumentalus, bet trapus, aprėpia didesniuosius plotus vesdamas į dar minimalesnę ritminę liniją nei paveldo. Pagarba senovei atskleidžiama per naują architektūrinį išvalymą, per apšvietimo juostelių stygas, per skyles tarprąsčių nelygumuose virstančiuose peizažo akelėm. Ir visgi, vidus ir laukas kuriamas suprantant, kad po architektūrino žodžio, galutinius sprendimus priims Saulė, kuri visa spalvins ir ryškins pagal save, bei sukurs kintančią, todėl nepakartojama nuotaiką būnančiajam. Architektūra tampa erdve, švariu lapu naujam veiksmui. … kažkas slypi detalėse, – didysis iššūkis – didysis kluonas. Čia besikeičianti paskirtis nuo žemdirbystės dalykų podėlio į kultūros saugyklą išsiskleidžia ir nauju funkciniu išdėstymu, kur pagrindinėje kluono erdvėje atsiranda didžiulė salė su supynėmis ir mobilia scena pasirodymams. Yra ir naujas baras, poilsio zona su originaliu erdviniu židiniu, o baltais sraigtiniais laiptais galima pakilti į naujai sukurtą antrąjį aukštą, kur yra kitos dvi svetainėlės, sujungtos panoraminiu tiklteliu-balkonu, nuo kurio galim plačiai stebėti atsiveriančią senąją kluono erdvę, kurioje atsiskleidžia žmogaus ir amžių sukurta medinės rustikos magija. Antrame aukšte taipogi įrengta ir keletas archainių patalpėlių “studentiškam” miegui. Yra ir profesionali virtuvė, sanitarinės patalpos, šaldytuvų patalpa ir kt.. Naujosios plokštumos, tūriai ir baldai čia konceptualiai sukonstruoti tarsi paprastų lentų krūvos. Mažesnės, didesnės, storesnės ir plonesnės, bet kaip laikinos medžiagos krūvis. Šviesos namas Šviesos namu virtusi daržinė…. Svirnas - miego buveine… Didžiulis tvartas – etnografinių muziejumi… Pirtis su jos viduje augančia obelim… Ir žinoma pagrindinis namas, kuris drūtai klasiškai pastatytas dar 1924 metais tebestovi ant savo pavyzdingai išmūryto arkinio rūsio-vyno daryklos. Pastatas savo vidumi ir išore darniai įlietas į aplinką. Interjero sprendimuose medžiagos ir spalvos panaudotos artimos senovės faktūroms ir tekstūroms, o naujos formos kurtos daugiau kaip asistuojančios nei dominuojančios bendroje seno ir naujo dermėje. Žinoma, tai ir mūsų paveldo ištisininis mąstymas per tradiciją: o tai gyva ar muziejiška? Poezijos atlaidai, menai, koncertai, vaikų stovyklos, vestuvės, degustacijos…. Pagulby – tai gyvenimas!

Fotografas: Leonas Garbačauskas

+37067337734

  • Facebook
  • Instagram
bottom of page